Pereiti į pagrindinį turinį
Atgal į visus tyrimus

Kokią ridą turėtų turėti naudotas automobilis? Ridos mediana pagal amžių 7 Europos rinkose

Dešimties metų automobilio rida Vokietijoje – 117 000 km, Lietuvoje – 211 000 km: tas pats amžius, 79 % skirtumas

Paskutinį kartą atnaujinta
Skaitymo laikas
8 min.
Metodika
v1.0

Svarbiausios išvados

  1. Dešimties metų automobilio rida siekia apie 117 000 km Vokietijoje, 123 000 km Švedijoje, 162 000 km Čekijoje, 165 000 km Lenkijoje, 172 000 km Danijoje, 192 000 km Rumunijoje ir 211 000 km Lietuvoje.
  2. Vokietijos automobilių rida yra mažiausia kiekviename išmatuotame amžiuje, nuo 3 iki 14 metų.
  3. Ridos ir amžiaus santykis (bendras atstumas, padalytas iš amžiaus) dešimtaisiais metais siekia apie 11 800 km per metus Vokietijoje ir 21 100 km per metus Lietuvoje. Tai NĖRA tai, kiek važinėjama tose šalyse: importo rinkose didelė dalis šio atstumo nuvažiuota užsienyje, dar prieš automobiliui atvykstant.
  4. Būtent šis skirtumas ir yra naudingas: kai rinkos ridos ir amžiaus santykis gerokai viršija tai, kiek iš tikrųjų važinėja jos vairuotojai, perteklius yra importuoti kilometrai.
  5. Visur, automobiliams senstant, rida auga lėčiau: pirmieji penkeri metai prideda kur kas daugiau nei paskutiniai penkeri.
  6. Kadangi nacionalinės normos labai skiriasi, vienoje rinkoje įtikinamai atrodanti rida kitoje yra pavojaus ženklas. Būtent šioje spragoje ir slepiasi atsukimai.
  7. Vertinkite ridą pagal šalį, iš kurios automobilis iš tikrųjų atkeliavo, o ne pagal šalį, kurioje jį perkate.

Naudoto automobilio rida ką nors reiškia tik palyginus su rinka, iš kurios jis atkeliavo. Septyniose Europos rinkose dešimties metų automobilio ridos mediana svyruoja nuo maždaug 117 000 km Vokietijoje iki maždaug 211 000 km Lietuvoje: 79 % skirtumas esant tokiam pat amžiui. Šis skirtumas yra naudingiausia, ką pirkėjas gali žinoti, nes atsukta rida beveik visada nustatoma taip, kad atrodytų normali, tik ne tai šaliai.

Trumpas atsakymas

Dešimties metų automobilis Vokietijoje paprastai rodo apie 117 000 km. Toks pat tokio paties amžiaus automobilis Lietuvoje paprastai rodo apie 211 000 km. Abu skaičiai savo rinkoms visiškai normalūs ir tai yra visa klausimo „ar ši rida ne per didelė?“ problema.

Rida nėra absoliutus nusidėvėjimo matas, ir (tai dalis, kurią dauguma gidų supranta klaidingai) ji nėra ir matas, kiek važinėjama toje šalyje. Odometras fiksuoja atstumą, kad ir kur jis būtų nuvažiuotas. Rinkoje, kurią daugiausia aprūpina importas, didelė rodmens dalis sukaupta eksportuojančioje šalyje, dar prieš automobiliui atvykstant. Kol nežinote, kurioje rinkoje automobilis iš tikrųjų praleido savo gyvenimą, jo odometras jums pasako labai mažai.

Išanalizavę Carlytics duomenis apie parduodamus naudotus automobilius septyniose Europos rinkose, gavome šias medianas.

Ridos mediana pagal amžių

AmžiusVokietijaŠvedijaČekijaLenkijaDanijaRumunijaLietuva
3 metai43 01555 57061 54554 80250 00063 96148 398
5 metai65 47578 35099 83696 59392 000110 00080 105
7 metai86 56997 450124 553121 769125 000140 000132 750
10 metų117 798122 930161 940165 000172 000192 000210 990
12 metų129 000147 000173 040185 593187 688212 000239 800
14 metų142 000163 925185 226204 000219 500230 834256 000

Kiekvienas skaičius yra mediana: pusės tokio amžiaus automobilių toje rinkoje rida mažesnė, pusės - didesnė.

Ką iš tikrųjų rodo lentelė

Vokietijoje rida mažiausia kiekviename amžiuje. Ne daugumoje amžiaus grupių, kiekvienoje, nuo trečiųjų iki keturioliktųjų metų. Tai struktūrinė priežastis, kodėl egzistuoja naudotų automobilių eksporto iš Vokietijos koridorius: esant tam pačiam amžiui ir specifikacijai, Vokietijos automobilis paprasčiausiai nuvažiavęs mažiau.

Lietuvoje rida didžiausia, o skirtumas didėja su amžiumi. Trejų metų automobilių rida Lietuvoje ir Vokietijoje panaši. Dešimtaisiais metais Lietuvoje ji 79 % didesnė. Toks išsiskyrimas - importu aprūpinamos rinkos požymis: automobiliai atvyksta jau su nuvažiuotais kilometrais ir toliau juos kaupia.

Lentelės vidurys glaudesnis, nei paprastai manoma. Čekija, Lenkija ir Danija dešimtaisiais metais nuo viena kitos skiriasi vos maždaug 10 000 km, nors jų ekonomikos gana skirtingos.

Ridos ir amžiaus santykis nėra važinėjimo intensyvumas

Padalijus ridos medianą iš amžiaus, gaunamas dydis, kurį vadiname ridos ir amžiaus santykiu. Dešimtaisiais metais jis siekia apie 11 800 km per metus Vokietijoje, 12 300 Švedijoje, 16 200 Čekijoje, 16 500 Lenkijoje, 17 200 Danijoje, 19 200 Rumunijoje ir 21 100 Lietuvoje.

Kyla pagunda šiuos skaičius laikyti nacionaliniais vairavimo įpročiais. Taip nėra, ir toks jų traktavimas yra pati dažniausia klaida šia tema. Nepriklausomai skelbiama Europos transporto statistika rodo, kad keliose iš šių rinkų faktiškai per metus nuvažiuojamas atstumas yra gerokai mažesnis nei jų ridos ir amžiaus santykis, Lietuvos atveju maždaug tris kartus.

Abu skaičiai teisingi, o skirtumas tarp jų nėra klaida. Tai importuoti kilometrai. Automobilis, penkerius metus praleidęs Vokietijoje prieš įregistruojant jį Lietuvoje, atsiveža savo vokiškus kilometrus; todėl Lietuvos ridos ir amžiaus santykis yra dviejų šalių, o ne vienos, važinėjimo vidurkis.

Štai kodėl lentelė yra naudinga, o ne tik įdomi. Kai rinkos ridos ir amžiaus santykis artimas tam, kiek iš tikrųjų važinėja jos vairuotojai, dauguma automobilių ten ir gyveno. Kai santykis gerokai jį viršija, automobilių parkas iš esmės importuotas, o importuotas parkas yra būtent ta aplinka, kurioje atsuktą ridą paslėpti lengviausia, nes dokumentų istorija ties siena nutrūksta.

Ridos augimas lėtėja. Kiekvienoje rinkoje pirmieji penkeri metai prideda kur kas daugiau kilometrų nei paskutiniai penkeri. Dešimtmetį jau išgyvenęs automobilis paprastai važinėjamas mažiau: trumpesnės kelionės, antrojo automobilio vaidmuo arba savininkas, nenorintis senstančiam automobiliui pridėti kilometrų. Tai svarbu ekstrapoliuojant: prielaida apie pastovią metinę ridą per penkiolika metų rezultatą gerokai padidins.

Kodėl tai - raktas atpažįstant atsuktą ridą

Ridos klastojimas retai būna grubus. Beveik niekas penkiolikos metų automobiliui nenustato 40 000 km, nes tai sukeltų būtent tą klausimą, kurio pardavėjas nori išvengti. Pakeista reikšmė parenkama taip, kad atrodytų įprasta.

Šio plano silpnoji vieta ta, kad „įprasta“ yra nacionalinė sąvoka. Iš Vokietijos eksportuotas automobilis turi vokiško profilio ridą; visą gyvenimą Rumunijoje praleidęs automobilis - rumuniško. Kai transporto priemonė kerta sieną, jos dokumentų istorija nutrūksta ir per šią pauzę skaičių galima pakeisti į tokį, kuris paskirties rinkoje atrodo normalus.

Taip susidaro dvi atpažįstamos situacijos.

Rida per maža pagal kilmės šalį. Dešimties metų automobilis, kuris iš tikrųjų gyveno Rumunijoje, turėtų turėti apie 192 000 km. Siūlomas su 120 000 km, šis skaičius visiškai įtikinamas Vokietijos automobiliui ir visiškai neįtikinamas Rumunijos automobiliui. Rodmuo normalus, tik ne tai šaliai.

Rida per didelė pagal kilmės šalį. Mažiau intuityvu ir rečiau pasitaiko, tačiau taip nutinka, kai dokumentai sudaromi nerūpestingai. Vokiškos kilmės automobilis, rodantis Lietuvai būdingą ridą, rodo arba išties neįprastą istoriją, arba įrašą, kuris nepriklauso šiai transporto priemonei.

Nė vienas atvejis nematomas, jei klausiate tik „ar tai daug?“ Abu tampa matomi tą akimirką, kai automobilį palyginate su šalies, iš kurios jis atkeliavo, normomis.

Kaip naudotis šiais skaičiais perkant

Pirmiausia nustatykite kilmę, tik tada vertinkite ridą. Klausimas ne „ar 150 000 km daug?“, o „ar 150 000 km daug automobiliui, devynerius metus praleidusiam Lenkijoje?“ Pagal pateiktą lentelę tai artima įprastai reikšmei. Automobiliui, devynerius metus praleidusiam Vokietijoje, tai gerokai daugiau nei įprasta.

Atsižvelkite į lėtėjimą. Jei automobiliui penkiolika metų, nedauginkite pirmųjų metų ridos iš penkiolikos. Vėlesni metai prideda mažiau.

Atsargiai vertinkite įtartinai apvalų skaičių. Tikri odometrai sustoja ties atsitiktiniais skaičiais.

Žiūrėkite į istorijos formą, o ne į vieną skaičių. Vieną rodmenį galima nustatyti bet kokį. Kelerių metų rodmenų seką nuosekliai suklastoti kur kas sunkiau, todėl manipuliacijas iš tikrųjų atskleidžia iš daugiau nei vienos šalies sudaryta ridos laiko juosta.

Atminkite, kad maža rida nebūtinai gerai. Automobilis, per dvylika metų nuvažiavęs 40 000 km, didžiąją gyvenimo dalį stovėjo, o tai sukelia savų problemų: suiręs tarpines, koroziją, suprastėjusius skysčius. Labai maža rida savo rinkai nusipelno tokio pat dėmesio kaip ir labai didelė.

Šių duomenų ribos

Tai pardavėjų deklaruoti parduodamų automobilių ridos rodmenys, o ne registre patikrinti skaičiai ir ne įvykę pardavimai. Pardavėjo deklaruota rida yra būtent tas skaičius, į kurį taikosi sukčiai, todėl čia pateiktos medianos apibūdina tai, ką rinka pateikia, o tai subtiliai skiriasi nuo to, ką automobiliai iš tikrųjų nuvažiavo. Jei kas, tai skaičius šiek tiek mažina.

Be to, tai nacionalinės medianos, apimančios visas markes, kėbulo ir kuro tipus. Dyzelinis universalas ir miesto hečbekas kilometrų nekaupia vienodu tempu, o nacionalinė mediana šį skirtumą išlygina. Naudokite lentelę kaip atskaitos sistemą, o ne kaip nuosprendį konkrečiam automobiliui.

Metodika

v1.0

Carlytics duomenų apie parduodamus naudotus automobilius septyniose Europos rinkose analizė, apimanti 2011–2023 modelio metus ir apribota ridos rodmenimis nuo 1 000 iki 400 000 km, siekiant pašalinti įvedimo klaidas ir ne lengvuosius automobilius. Skaičiai yra medianos, apskaičiuotos kiekvienai šaliai ir kiekvienam transporto priemonės amžiui; kiekviename pateiktame langelyje yra ne mažiau kaip 200 parduodamų automobilių, o daugumoje keli tūkstančiai. Amžius apskaičiuojamas kaip 2026 minus modelio metai.

Prieš analizę buvo pašalintos dvi kategorijos: komercinė ir žemės ūkio technika, kurios ridos skaičiai nepalyginami su lengvaisiais automobiliais, ir vienas didelis duomenų rinkinys, kurio ridos reikšmės neišlaikė nuoseklumo patikros, palyginus su nepriklausomais tos pačios rinkos duomenimis. Visur naudojamos medianos, o ne vidurkiai, nes pardavėjų deklaruota rida turi ilgą dešinę uodegą, kuri iškreiptų vidurkį.

Duomenys atspindi pardavėjo deklaruotą ridą tuo metu, kai automobilis buvo pasiūlytas parduoti. Jie nėra patikrinti registre ir neatspindi įvykusių sandorių.

Dažnai užduodami klausimai

›Kiek kilometrų per metus yra normalu naudotam automobiliui?

Skaičiuojant kaip ridą, padalytą iš amžiaus, dešimties metų automobiliui tai sudaro maždaug 11 800 km per metus Vokietijoje ir 21 100 km per metus Lietuvoje. Tai reikia suprasti kaip sukauptą atstumą, o ne kaip vietinį važinėjimą: importo rinkose didelė jo dalis nuvažiuota užsienyje, dar prieš automobiliui atvykstant. Be to, automobiliui senstant metinė rida mažėja, todėl pastovus metinis skaičius senesniam automobiliui duos per didelį rezultatą.

›Ar 200 000 km per daug naudotam automobiliui?

Nebūtinai. Lietuvoje dešimties metų automobilio rida paprastai artima 211 000 km, todėl 200 000 km čia nieko ypatingo. Tas pats rodmuo dešimties metų Vokietijos automobilyje gerokai viršija jo nacionalinę normą ir reikalauja paaiškinimo.

›Kodėl rida tarp šalių taip skiriasi?

Kelionių į darbą atstumai, šalies dydis, automobilių parko amžius ir tai, ar automobiliai perkami nauji, ar importuojami naudoti: visa tai veikia skirtingomis kryptimis. Rinkos, kurias daugiausia sudaro jau naudoti importuoti automobiliai, pradeda nuo aukštesnės bazės ir išlieka aukščiau.

›Ar vien iš skaičiaus galima pasakyti, ar rida atsukta?

Iš vieno rodmens - nepatikimai, nes atsukta rida nustatoma taip, kad atrodytų įtikinamai. Atsukimus atskleidžia rodmenų seka laike ir skaičiaus palyginimas su šalies, iš kurios automobilis iš tikrųjų atkeliavo, o ne tos, kurioje jis parduodamas, normomis.

Susiję tyrimai

Naudojame analizės slapukus, kad pagerintume savo paslaugą. Asmeniniai duomenys neparduodami. Žr. mūsų Privatumo politiką.